Bankrotas, restruktūrizavimas, konsultacijos
Kas yra bankrotas, bankrutavimas? Ar tai baubas, ar tikrai tai tik blogis, kurio reikia bijoti?
Iš Wikipedij‘os:
Bankrotas, bankrutavimas - negalėjimas išsimokėti skolų, sužlugimas. Daugelyje pasaulio šalių bankrutuoti gali ne tik juridiniai, bet ir fiziniai asmenys. Įmonės ar fizinio asmens bankroto, bankrutavimo atveju, tai yra padėtis, kai skolos viršija turimą turtą, o skolų grąžinti jau nėra galimybių (papildomai pasiskolinant, užstatant turtą ar dar kaip nors kitaip). O prieš valstybę nėra nei galimo teisinio proceso, nei precendento, todėl neįmanoma jokiai valstybei paskelbti teisėto bankroto, ar jo bylos iškėlimo.
Istorija: Žodis bankrotas arba bankrutavimas kilo iš senovės lotynų žodžių „bancus“ (suolas ar stalas), ir „ruptus“ (sulaužytas). Šis „Bankas" – tai suolas, kurį pirmieji bankininkai turėjo viešose vietose, turguose, mugėse ir pan., ir ant kurio jie mokėjo pinigus, išrašinėjo vekselius ir t. t. Bankininkui žlugus, jis sulaužydavo savo suolą, taip visiems parodydamas, kad asmuo, kuriam priklausė suolas, nebegali tęsti savo veiklos. Kadangi ši praktika ypač dažnai buvo taikoma Italijoje, sakoma, kad terminas „bankrotas“ yra kilęs iš italų „banco rotto“, t. y. sulaužytas suolas (šaltinis – Wikipedija).
Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą bankrotas arba bankrutavimas - nemokios įmonės būsena, kai įmonei teisme yra iškelta bankroto byla arba kreditoriai įmonėje vykdo bankroto procedūras ne teismo tvarka.
Sąlygos bankroto, bankrutavimo, restruktūrizavimo procedūros iškėlimui:
Šiuolaikinėje visuomenėje bankrotas, bankrutavimas, restruktūrizavimas neretai yra suprantamas kaip asmeninis verslininko pralaimėjimas, nesėkmė (niekas juk nenori tai pripažinti – gėdos jausmas ir t.t..), kraštutinė priemonė, veiklos pabaiga, varginantis turto dalybų procesas, skolininko nemokumas, todėl verslininkai bijo ir vengia, nenori inicijuoti šį procesą, tokiu būdu pažeisdami kreditorių interesus blogina ne tik savo, savo šeimos, tačiau ir kreditorių turtinę padėtį. Reikia paminėti, kad bankroto, bankrutavimo, restruktūrizavimo mechanizmas turi užtikrinti ne tik teisingą kreditorių reikalavimų tenkinimą, jų lūkesčius, esant nemokiam skolininkui, bet ir skolininko teisių apsaugą vykdant bankroto, bankrutavimo, restruktūrizavimo procedūras (saugant jo orumą, gelbstint likusį, esamą turtą ir t.t.), todėl laiku inicijuota bankroto, bankrutavimo, restruktūrizavimo procedūra gali būti labai efektyvus sprendimas, savalaikis sprendimas, siekiant apsaugoti bankrutuojančio asmens, jo savininkų, vadovo ar kitų valdymo struktūrų turtą, reputaciją, orumą ir kreditorių teises, bei interesus.
Dažniausiai pagrindas pradėti įmonės bankroto, bankrutavimo, restruktūrizavimo procedūrą yra įmonės nemokumas, t.y. įmonės būsena, kai įmonė nevykdo savo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų tam tikrų darbų ir kt.) ir pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašytos turto vertės.
Nemoki įmonė gali būti likviduojama Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka arba pasinaudojant Įmonių restruktūrizavimo įstatyme nustatytomis procedūromis, gali būti sudaromos sąlygos mokumo atkūrimui išsaugant ir plėtojant veiklą.
Bankrotu yra likviduojamas juridinis asmuo, jis nustoja egzistuoti, taip pat pasibaigia ir visos juridinio asmens prievolės, pareigos, kreditoriai netenka teisės reikalauti iš juridinio asmens, sąžiningų jo savininkų ir vadovų įvykdyti prievoles. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, iškelti bankroto, bankrutavimo, restruktūrizavimo bylą įmonės valdymo struktūros netenka savo įgaliojimų. Draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas.
Bankroto, bankrutavimo procedūra vykdoma šia tvarka:
Kokia tvarka vyksta atsiskaitymas?
Pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo (bankroto administratoriaus) išlaidos, kurios mokamos iš įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų). Pagal pirmumą, eiliškumą: 1.Tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe; fizinių ir juridinių asmenų reikalavimai apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją; 2. Tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų; dėl paskolų, suteiktų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, ir paskolų, gautų su valstybės ar garantijų institucijos, už kurios įsipareigojimų vykdymą garantuoja valstybė, garantija, dėl paramos, suteiktos iš Europos Sąjungos lėšų. 3. Tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai.
Nors bankrotas, bankrutavimas yra juridinio asmens pabaiga, tačiau verslininkui tai gali būti nauja pradžia, kadangi verslininkas įgijęs patirties, įvertinęs ir išanalizavęs praeityje darytas klaidas, atmesdamas nuoskaudas, bei emocijas, gali pradėti naują verslą arba sėkmingai tęsti ankstesnįjį, įsteigęs naują juridinį asmenį. Patyrę bankroto administratoriai konsultuoja kaip tinkamai elgtis nelengvoje, juridiniam ar fiziniam asmeniui, situacijoje, padeda išspręsti finansines problemas.
Verslininkai, siekdami išvengti juridinio asmens bankroto,bankrutavimo daro daugybę klaidų, prisiimdami asmeninę riziką, pavyzdžiui:
Didžiulė rizika, kylanti iš tokio pobūdžio sandorių, dažnai yra ryškiai neadekvati susidariusiai situacijai. Suprantama, kad toks žingsnius skatina prisirišimas prie savo kurto verslo, turto, noro jį išgelbėti , ištraukti iš beviltiškos situacijos bet kokiomis priemonėmis, tačiau dažnai situacija tik pabloginama dar labiau. Verslininkai turėtų suvokti, kad ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens prasmė yra apsaugoti jo savininkus nuo galimos civilinės atsakomybės asmeniniu turtu už juridinio asmens prievoles. Taigi, prisiėmus asmeninius įsipareigojimus, ribota civilinės asmens atsakomybė netenka prasmės, taip pat kyla grėsmė fizinio asmens nemokumo atsiradimui, asmeniniam/šeimos turtui ir visoms su tuo susijusioms pasekmėms. Saugokite savo turtą!
Labai dažnai Lietuvos verslininkai į bankrotą žvelgia kaip į didžiulį baubą. Tačiau sunkumų patiriančiai įmonei kreditų valdymo profesionalai pataria pirmiausia neužsidaryti savo kiaute, o ieškoti specialistų pagalbos, saugoti savo asmeninį turtą. Didžiausia klaida – laukti, kol problema įsisenėja. Svarbu neužsidaryti savyje, o kreiptis į profesionalus, nes kartais reikia labai nedidelės pagalbos, kad įmonė išsikapstytų iš užgriuvusių bėdų. Pasikonsultuokite su specialistais profesionalais, patyrusiais bankroto administratoriais, kurie konsultuoja tiek juridinių, tiek fizinių asmenų bankroto, bankrutavimo klausimais.
Misija - Padėti įmonei ar fiziniam asmeniui priimti tinkamus sprendimus, išspręsti finansines problemas.
Iš Wikipedij‘os:
Bankrotas, bankrutavimas - negalėjimas išsimokėti skolų, sužlugimas. Daugelyje pasaulio šalių bankrutuoti gali ne tik juridiniai, bet ir fiziniai asmenys. Įmonės ar fizinio asmens bankroto, bankrutavimo atveju, tai yra padėtis, kai skolos viršija turimą turtą, o skolų grąžinti jau nėra galimybių (papildomai pasiskolinant, užstatant turtą ar dar kaip nors kitaip). O prieš valstybę nėra nei galimo teisinio proceso, nei precendento, todėl neįmanoma jokiai valstybei paskelbti teisėto bankroto, ar jo bylos iškėlimo.
Istorija: Žodis bankrotas arba bankrutavimas kilo iš senovės lotynų žodžių „bancus“ (suolas ar stalas), ir „ruptus“ (sulaužytas). Šis „Bankas" – tai suolas, kurį pirmieji bankininkai turėjo viešose vietose, turguose, mugėse ir pan., ir ant kurio jie mokėjo pinigus, išrašinėjo vekselius ir t. t. Bankininkui žlugus, jis sulaužydavo savo suolą, taip visiems parodydamas, kad asmuo, kuriam priklausė suolas, nebegali tęsti savo veiklos. Kadangi ši praktika ypač dažnai buvo taikoma Italijoje, sakoma, kad terminas „bankrotas“ yra kilęs iš italų „banco rotto“, t. y. sulaužytas suolas (šaltinis – Wikipedija).
Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą bankrotas arba bankrutavimas - nemokios įmonės būsena, kai įmonei teisme yra iškelta bankroto byla arba kreditoriai įmonėje vykdo bankroto procedūras ne teismo tvarka.
Sąlygos bankroto, bankrutavimo, restruktūrizavimo procedūros iškėlimui:
- įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų;
- įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų;
- įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų;
- įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui(-iams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų;
- įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus.
Šiuolaikinėje visuomenėje bankrotas, bankrutavimas, restruktūrizavimas neretai yra suprantamas kaip asmeninis verslininko pralaimėjimas, nesėkmė (niekas juk nenori tai pripažinti – gėdos jausmas ir t.t..), kraštutinė priemonė, veiklos pabaiga, varginantis turto dalybų procesas, skolininko nemokumas, todėl verslininkai bijo ir vengia, nenori inicijuoti šį procesą, tokiu būdu pažeisdami kreditorių interesus blogina ne tik savo, savo šeimos, tačiau ir kreditorių turtinę padėtį. Reikia paminėti, kad bankroto, bankrutavimo, restruktūrizavimo mechanizmas turi užtikrinti ne tik teisingą kreditorių reikalavimų tenkinimą, jų lūkesčius, esant nemokiam skolininkui, bet ir skolininko teisių apsaugą vykdant bankroto, bankrutavimo, restruktūrizavimo procedūras (saugant jo orumą, gelbstint likusį, esamą turtą ir t.t.), todėl laiku inicijuota bankroto, bankrutavimo, restruktūrizavimo procedūra gali būti labai efektyvus sprendimas, savalaikis sprendimas, siekiant apsaugoti bankrutuojančio asmens, jo savininkų, vadovo ar kitų valdymo struktūrų turtą, reputaciją, orumą ir kreditorių teises, bei interesus.
Dažniausiai pagrindas pradėti įmonės bankroto, bankrutavimo, restruktūrizavimo procedūrą yra įmonės nemokumas, t.y. įmonės būsena, kai įmonė nevykdo savo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų tam tikrų darbų ir kt.) ir pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašytos turto vertės.
Nemoki įmonė gali būti likviduojama Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka arba pasinaudojant Įmonių restruktūrizavimo įstatyme nustatytomis procedūromis, gali būti sudaromos sąlygos mokumo atkūrimui išsaugant ir plėtojant veiklą.
Bankrotu yra likviduojamas juridinis asmuo, jis nustoja egzistuoti, taip pat pasibaigia ir visos juridinio asmens prievolės, pareigos, kreditoriai netenka teisės reikalauti iš juridinio asmens, sąžiningų jo savininkų ir vadovų įvykdyti prievoles. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, iškelti bankroto, bankrutavimo, restruktūrizavimo bylą įmonės valdymo struktūros netenka savo įgaliojimų. Draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas.
Bankroto, bankrutavimo procedūra vykdoma šia tvarka:
- Teismas priima nutartį iškelti bankroto bylą.
- Kreditoriai teikia reikalavimus (per 30-45 d. nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo).
- Teismas nutartimi tvirtina kreditorių reikalavimus (per 1 mėn. nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, kreditorių sąrašas pateikiamas teismui).
- Šaukiamas kreditorių susirinkimas (per 30 d. d. nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo).
- Teismas priima nutartį pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduoti dėl bankroto, bankrutavimo (per 3 mėn. nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo).
- Įmonė likviduojama (parduodamas įmonės turtas, atsiskaitoma su kreditoriais – ne ilgiau 24 mėn.).
- Teismas priima sprendimą dėl įmonės pabaigos.
- Įmonė išregistruojama.
Kokia tvarka vyksta atsiskaitymas?
Pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo (bankroto administratoriaus) išlaidos, kurios mokamos iš įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų). Pagal pirmumą, eiliškumą: 1.Tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe; fizinių ir juridinių asmenų reikalavimai apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją; 2. Tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų; dėl paskolų, suteiktų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, ir paskolų, gautų su valstybės ar garantijų institucijos, už kurios įsipareigojimų vykdymą garantuoja valstybė, garantija, dėl paramos, suteiktos iš Europos Sąjungos lėšų. 3. Tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai.
Nors bankrotas, bankrutavimas yra juridinio asmens pabaiga, tačiau verslininkui tai gali būti nauja pradžia, kadangi verslininkas įgijęs patirties, įvertinęs ir išanalizavęs praeityje darytas klaidas, atmesdamas nuoskaudas, bei emocijas, gali pradėti naują verslą arba sėkmingai tęsti ankstesnįjį, įsteigęs naują juridinį asmenį. Patyrę bankroto administratoriai konsultuoja kaip tinkamai elgtis nelengvoje, juridiniam ar fiziniam asmeniui, situacijoje, padeda išspręsti finansines problemas.
Verslininkai, siekdami išvengti juridinio asmens bankroto,bankrutavimo daro daugybę klaidų, prisiimdami asmeninę riziką, pavyzdžiui:
- skolina asmenines lėšas juridiniam asmeniui;
- laiduoja už juridinio asmens prievoles;
- užtikrina juridinio asmens prievolių įvykdymą savo asmeniniu arba šeimos turtu.
Didžiulė rizika, kylanti iš tokio pobūdžio sandorių, dažnai yra ryškiai neadekvati susidariusiai situacijai. Suprantama, kad toks žingsnius skatina prisirišimas prie savo kurto verslo, turto, noro jį išgelbėti , ištraukti iš beviltiškos situacijos bet kokiomis priemonėmis, tačiau dažnai situacija tik pabloginama dar labiau. Verslininkai turėtų suvokti, kad ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens prasmė yra apsaugoti jo savininkus nuo galimos civilinės atsakomybės asmeniniu turtu už juridinio asmens prievoles. Taigi, prisiėmus asmeninius įsipareigojimus, ribota civilinės asmens atsakomybė netenka prasmės, taip pat kyla grėsmė fizinio asmens nemokumo atsiradimui, asmeniniam/šeimos turtui ir visoms su tuo susijusioms pasekmėms. Saugokite savo turtą!
Labai dažnai Lietuvos verslininkai į bankrotą žvelgia kaip į didžiulį baubą. Tačiau sunkumų patiriančiai įmonei kreditų valdymo profesionalai pataria pirmiausia neužsidaryti savo kiaute, o ieškoti specialistų pagalbos, saugoti savo asmeninį turtą. Didžiausia klaida – laukti, kol problema įsisenėja. Svarbu neužsidaryti savyje, o kreiptis į profesionalus, nes kartais reikia labai nedidelės pagalbos, kad įmonė išsikapstytų iš užgriuvusių bėdų. Pasikonsultuokite su specialistais profesionalais, patyrusiais bankroto administratoriais, kurie konsultuoja tiek juridinių, tiek fizinių asmenų bankroto, bankrutavimo klausimais.
Misija - Padėti įmonei ar fiziniam asmeniui priimti tinkamus sprendimus, išspręsti finansines problemas.
